- kaištuvė
- káištuvė sf. (1), kaištùvė (2) J.Jabl 1. žr. kaištuvas 1: Su káištuve išdailina geldą, klumpį End. 2. J, J.Jabl trintuvė.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
цестить — чистить , только др. русск. цѣстити, ст. слав. цѣстити (Супр.), откуда также, вероятно, ср. болг. цѣста πλατεῖα (Бол. псалт.; см. Траутман, ВSW 113), сербохорв. це̏ста, словен. cesta, др. чеш. cěsta, чеш., слвц. сеstа, др. польск. росеsnу… … Этимологический словарь русского языка Макса Фасмера
kaistuvas — kaistùvas sm. (2) 1. J, Skrd kaičiamas, verdamas indas, prikaistuvis: Vakarais labiausiai pageidaujamas dalykas yra vanduo ir ant ugnies pakabintas kaistuvas su maistu rš. Šaukštas jai įkrito į kaistuvą rš. 2. arbatai virti indas, virtuvas:… … Dictionary of the Lithuanian Language